Marcinkonių etnografinis muziejus

Apie pietų Lietuvoje esantį ir didžiausiu mūsuose laikomu kaimu – Marcinkonis dažnas lietuvis yra girdėjęs. Miškų apsuptyje įsikūrusi gyvenvietė turtinga ne tik gamtos duodamomis gėrybėmis, kraštovaizdžiais, tačiau ir giliu senovės kultūriniu etniniu paveldu. Todėl Marcinkonyse dažnai galima sutikti įvairias turistų grupes, pavienius keliautojus, kuriems smalsu pažinti ne tik kaimo žmones, tačiau ir pasiklausyti gyventojų pasakojimų apie anksčiau vykusias vakarones, išgirsti senųjų dzūkų dainas, sužinoti kokius patiekalus žmonės gamindavo ypatingų švenčių metu.

Na, o pamatyti kokius įrankius ir daiktus vietiniai gyventojai seniau naudodavo ūkyje ir buityje, smalsuoliai kviečiami į Marcinkonių etnografinio muziejaus sodybą. Jos kluone ir senovinėje pirkioje apstu įvairių senovę menančių daiktų, kuriuos į vieną vietą sunešti prireikė nemažai laiko.

Keliautojai ir kaimo svečiai užsukę į čia gali pamatyti rankines akmenines girnas, noragus, senovinius vežimus, roges, medžio skobimo ir žvakių liejimo, linų apdirbimo įrankius, dirvai įdirbti skirtas akėčias ir arklus, o kluone esančio didžiulio pinto krepšio, tiesiog neįmanoma nepastebėti. Į jį telpa net 110 kg voveraičių.

Senovinėje pirkioje yra sukaupta didelė namų apyvokos daiktų ekspozija. Užėję į ją išvysite kokius drabužius dėvėjų ir kokia avalyne avėjo mūsų seneliai ir proseneliai, taip pat audimo stovus,verpimo ratelius, medinę skobtą spintą, lopšį vaikams, kraičio skrynią, įvairius pintus dirbinius ir daugybę smulkmenų.

Lankantis Marcinkonių etnografiniame muziejuje taip pat galima sužinoti kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo “grybų tropelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu įskeldavo ugnį, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir t.t. Taip pat iš anksto susitarus, yra galimybė pasimokyti senovės amatų: juostų audimo, žvakių liejimo, margučių marginimo. Beje šių amatų mokymas yra mokamas. Apsilankymas šiame muziejuje taip pat mokamas, išskyrus vaikus ikimokyklinio amžiaus.

Dainora

http://www.danielius.net