Ką neaplankyti Dzūkijoje būtų nuodėmė?

Ūlos akis, GRYNAS.lt nuotr.

Varėnos miškininkai turi ką pasilyti atvykstantiems poilsiautojams. Domimės, kokie objektai sutraukia didžiausius turistų srautus.

Varėnos miškų urėdijos miškininkai, dirbdami iš peties ir širdies, prižiūri jų teritorijoje ošiančius 75 083 ha miško. Iš jų 28 674 ha užima valstybiniai miškai, o 41 352 ha priklauso privatiems savininkams. Urėdijoje triūsia 72 darbuotojai. Papildomai sezoniniam darbui medelyne, priešgaisrinėje komandoje yra priimta 14 darbuotojų. Urėdijos atstovai rūpinasi, kad miškas teiktų ne tik materialinę naudą, bet ir dvasinę atgaivą. Juk pabuvęs girioje jautiesi tarsi iš naujo gimęs, pakylėtas, kupinas jėgų ir entuziazmo.

Urėdijos rekreaciniai objektai

Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius sakė, kad viena iš sudedamųjų urėdijos darbo dalių yra ekologinė bei socialinė veikla. Atsižvelgiant į visuomenės poreikius, miškotvarkos projekte numatomos priemonės rekreacinei infrastruktūrai plėtoti, kad poilsiaujantiems žmonėms būtų smagu užsukti į miškus trumpam ar ilgiau atsikvėpti. Urėdijoje yra nemažai rekreacinių objektų: 46 atokvėpio vietos, 17 poilsiaviečių, 10 stovyklaviečių, 1 maudyklė, 2 transporto stovėjimo vietos, 4 pėsčiųjų takai, 2 apžvalgos aikštelės. Pasak urėdo, daug lankytojų pritraukia dvi neseniai atnaujintos stovyklavietės: Puvočių ir Marcinkonių. Puvočių stovyklavietė įsikūrusi nuostabioje vietoje – Grūdos ir Merkio upių santakoje. Poilsiautojai gali jėgas išbandyti įrengtose krepšinio, tinklinio aikštelėse. Čia yra nemažai pavėsinių, lauko baldų, lauko estrada, kurioje organizuojami įvairūs renginiai. Puvočiuose ilsėtis bei gamtos grožiu gėrėtis gali ir judėjimo negalią turintys žmonės – jiems sudarytos tinkamos sąlygos, įrengtos pavėsinės, tualetas. Atnaujinta ir labai populiari Kastinio stovyklavietė, įsikūrusi Marcinkonių kaime, prie Kastinio ežero. Stovyklavietėje įrengti miško baldai, pavėsinės, tualetas, laužavietė, paplūdimys, lauko estrada. Žiežulio rekreacinis takas, esantis šalia Varėnos miesto, Dainavos girininkijoje, vedantis link Žiežulio ežero, taip pat pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią. ,,Rekreaciniams objektams įrengti ir prižiūrėti urėdija kasmet skiria apie 30 tūkst. eurų. 2015 m. šiam tikslui planuojame skirti 31 810 eurų. Šiuo metu yra tikslinamas miškotvarkos projektas, įtraukiant rekreacinės įrangos atnaujinimą bei papildymą stovyklavietėse. Ateinančiais metais teiksime NMA paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“, – planus dėstė urėdas. Naudojantis ES parama žadama atnaujinti Trakiškių stovyklavietę. Ją labai pamėgę turistai, poilsiautojai, vandens sporto gerbėjai, plaukiantys nepakartojamo grožio Ūlos upe. Stovyklavietė bus pritaikyta ir neįgaliesiems, taip pat įrengtos žaidimų aikštelės vaikams. Viskas daroma dėl miško lankytojų patogumo. Deja, jie patys kartais gamtoje elgiasi ne kaip šeimininkai, o kaip prašalaičiai: niokoja stovyklaviečių inventorių, šiukšlina. Kaip sakė urėdas T. Bazevičius, šiukšlių problemą bandoma spręsti keliais būdais. Miškų pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones – bendrauja su miško lankytojais, juos supažindina su miško lankymo taisyklėmis, stato informacinius stendus, vasarą kiekvieną pirmadienį ir penktadienį tvarko stovyklavietes, poilsiavietes, atokvėpio vietas, visose stovyklavietėse bei dalyje poilsiaviečių yra pastatyta šiukšlių dėžių (urėdija sudariusi sutartį su Varėnos rajono savivaldybe dėl jų pastatymo bei išvežimo iš stovyklaviečių). Miškininkai, bendraudami su poilsiautojais, pasiekia vis geresnių rezultatų.

Ūlos akis – labai įspūdinga

Paklaustas, kokiomis gamtinėmis vertybėmis, išskirtiniais, retais ir saugomais augalais, medžiais-gamtos paminklais ir gyvūnais gali pasidžiaugti Varėnos miškų urėdija, T. Bazevičius išvardijo, kad urėdijos teritorijoje yra didelė Dzūkijos nacionalinio parko dalis, kurioje yra Povilnio gamtinis rezervatas, 5 gamtiniai ir 3 kraštovaizdžio draustiniai. Taip pat įsteigti 6 valstybiniai draustiniai ir 5 Varėnos rajono savivaldybės draustiniai. ,,Mūsų urėdijos perlas – nepaprasto grožio miškai. Juose galima pasivaikščioti be ilgaaulių batų. Urėdijoje išskirti ypatingos vertės miškai, kuriuose yra pasaulinės, regioninės ar nacionalinės reikšmės biologinės įvairovės vertybių, miškai, kurie svarbūs vietinėms žmonių bendruomenėms (kultūrinės, ekologinės, ekonominės ar religinės reikšmės teritorijos). Didžiulis turtas – ir čia gyvenantys dzūkai, nepaprastai nuoširdūs žmonės“, – sakė T. Bazevičius, kuris yra tikras dzūkas, girininko sūnus, kilęs iš Lazdijų rajono, Paliepio kaimo. Miško lankytojams, anot urėdo, didžiulį įspūdį palieka Ūlos akis – versmė, esanti Marcinkonių seniūnijoje, paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Nepaprasto grožio ir kiti gamtos paminklai: Mančiagirės skardžiai, Trakiškių kalvagūbris. Urėdijos svečiai gali susipažinti ir su drevėtomis pušimis – senosios bitininkystės reliktais. Daug lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio sulaukia ir urėdijos teritorijoje esantis etnografinis Zervynų kaimas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, didžiausias kaimas Lietuvoje – Marcinkonys, taip pat Žiūrai. Keliautojus traukia Ūlos, Merkio, Grūdos upės. ,,Po poros metų Marcinkonių girininkijoje žadama apgyvendinti stumbrus. Šiais didingais gyvūnais galės grožėtis miško lankytojai. Jau parengtas miškotvarkos projektas, kurį vykdys Aplinkos ministerija, o administruos Dzūkijos nacionalinis parkas“, – pasakojo T. Bazevičius. Varėnos miškuose apstu ir į Raudonąją knygą įtrauktų retų augalų. Čia auga kalninės arnikos, plačialapės klumpaitės, vėjalandės šilagėlės ir kt. Apstu ir uogų: mėlynių, bruknių, spanguolių. Prie upelių gyvena ūdros, giriose – lūšys, vilkai. Šiluose galima paganyti akį ir į gausybę paukščių: išvysti kurtinių, tetervinų, lutučių, lėlių, ligučių, juodųjų gandrų, apuokų, erelių rėksnių, gervių. Neseniai Dzūkijos paukščio titulas atiteko vienam iš pačių gražiausių krašto paukščių – kukučiui, įrašytam į Lietuvos raudonąją knygą. Anot urėdo, jų Varėnos krašto miškuose taip pat sutinkama. Lankytojai turi nemažą galimybę savo akimis pamatyti kukučius ir pasigėrėti šiais gražiais paukščiais. Varėnos krašto girios turtingos ir įvairiausių grybų, todėl ne veltui Varėna vadinama grybų sostine. Tiesa, vietiniai dzūkai dažniausiai pripažįsta tik karališkus grybus baravykus. Dar renka žaliuokes, makavykus, o parduoti – voveraites. Šiemet grybų, anot urėdijos vadovo, dar nedaug dygo, nes stigo drėgmės. Rugpjūtį žemė miške buvo sausa kaip pelenai. Rugsėjis, tikėtina, bus drėgnesnis, taigi ir grybų urėdijos šiluose turėtų nestigti. ,,Mes stengsimės, kad visi miškų lankytojai čia ką nors atrastų, džiaugtųsi buvimu gamtoje, pasisemtų teigiamų įspūdžių“, – žadėjo T. Bazevičius.

Dalė Juknevičienė, „Miškai“

Informacijos šaltinis: grynas.delfi.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *